Prie jų taip pat priaugę ir keli pirmieji uodeginiai slanksteliai. Tarkime, 1 ml sveikos moters makšties išskyrų randama iki 15 skirtingų rūšių bakterijų, tarp kurių ir pienligės grybelis Candida albicans, sukeliantis nemalonius negalavimus. Ant šios plunksnos kotelio yra daug purių šakelių.

Pilkojo garnio plunksna. Paukščių oda plona ir sausa, dėl to skrydžio metu lengvai juda raumenys. Jai būdingi įvairūs raginiai dariniai, kurie formuojasi iš epidermio.

Paukščių anatomija – Vikipedija

Viršutinį ir apatinį paukščio žandus dengia raginė makštis, vadinama ramfoteka, iš kurios sudarytas snapas. Jo forma labai priklauso nuo maisto rūšies ir nuo maisto paėmimo būdo.

Viršutinė dalis vadinama antsnapiu, apatinė — posnapiu. Antsnapio pamatas dažnai turi tam tikrą minkštą odelę, vadinamą vaškine ceroma. Ji ryškiausia pas dieninius plėšriuosius paukščius.

Raginė makštis nuolat atsinaujina — viršutiniai sluoksniai nusilukštena, o iš vidaus atauga nauji. Makšties spalva keičiasi pagal metų laikus, taip pat jauniklių ji kitos spalvos arba skiriasi patinų ir patelių, pavyzdžiui, varnėno snapas pavasarį geltonas, rudenį juosvas, juodojo strazdo patino snapas geltonas, patelės juosvas.

Įsižiūrėkim: Dubingiai (VIII). Sodai, parvedę namo - svetainiuparduotuve.lt

Pirštai kartu elektrinė erekcija pastaibiu dažniausiai turi raginį apdangalą, retai būna apaugę plunksnomis arba šereliais pelėdos ir kiti.

Raginis kojos apdangalas sudarytas iš žvynelių, kurie užeina kraštais vienas ant kito kaip žuvų žvynai erelis žuvininkasarba vietoje žvynelų būna daugiakampiai skydeliai, panašūs į tuos, kurie dengia roplių galvas. Plėšriųjų paukščių nagai būna dideli ir aštrūs, o medžiuose gyvenančių rūšių — plonesni ir ilgesni, nes tokiais nagais paukštis geriau išsilaiko ant šakų.

Bėgiojančių paukščių, tokių kaip strutisnagai platūs ir plokšti. Būdingiausias paukščių raginis darinys — plunksnos. Jos paprastai dengia visą paukščio kūną, auga jos tik tam tikrose vietose — juostomis vadinamomis pterilijomis, tarp kurių yra beplunksnės juostos — apterijos. Toks jei vanduo pateks į varpą plunksnų išsidėstymas palengvina raumenų darbą paukščiui skrendant. Plunksnos formuojasi dar paukščiui esant kiaušinyje. Gemale susidaro kaip gumburėlis, sudarytas iš mezodermos spenelio, kurį dengia storesnis epidermio ląstelių sluoksnis.

Gumburėlis auga pasviręs atgal. Vėliau plunksnos užuomazgos pamatinė dalis grimzta į odą, o epidermio gaubtelis išsivysto į du skirtingus sluoksnius.

Paviršinis sluoksnis tampa dygstančios plunksnos makštimi, o gilesnis — išilgai skaidosi į raginius virbalėlius. Mezodermos spenelis traukiasi. Išaugę virbalėliai praplėšia makšties viršunę ir šis darinys virsta gemaline pūkine plunksna.

Sekso Žaislai

Ant šios plunksnos kotelio yra daug purių šakelių. Toks pūkinis apdangalas jauną paukštį saugo nuo šalčio ir jį gali nešioti keletą savaičių. Vėliau jaunikliams užauga kontūrinės plunksnos, jos formuojasi ant to paties spenelio po gemaliniu pūku, kurį vėliau išstumia. Viena iš šakelių auga greičiau ir virsta stiebu, o mažesnės šakelės lieka stiebo šonuose.

Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Paukščio kūnas padengtas dengiamosiomis plunksnomis, saugančiomis nuo mechaninių pažeidimų. Jos taip pat svarbios kūno šilumai palaikyti. Plunksnos skirstomos į kontūrines, pūkines ir siūlines.

• Pati esu šiaulietė ir gyvenu daug metų nuosavame name Kalniuko rajone — vandentiekio nėra, gelbėja kolonėlė bei šulinys.
• Rugsėjo 26 -oji - Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena - svetainiuparduotuve.lt
• Varpos tvirtinimo daryti
• Turėti gerą varpą

Plunksnos yra negyvas darinys, todėl jos susidėvi, išblunka ir keičiamos naujomis. Suaugę paukščiai šeriasi kartus per metus, ypač pasibaigus veisimosi periodui. Paukščiai turi tik dvi liaukas [2] — vieną ausies latake, o kitą antuodegyje vadinamą pasturgalinę liauką.

Rugsėjo 26 -oji - Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena

Jos sekretu tepamos plunksnos, kad jei vanduo pateks į varpą. Ši liauka ypač svarbi žąsiniams paukščiams, tuo tarpu vištiniųkarvelių — sunykusi, o stručių ir einių — visai redukuota.

Skeletas ir raumenys[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Paukščio skeletas: 1 — kaukolė; 2 — kaklo slanksteliai; 3 — šakutė; 4 — karūnkaulis; 5 — kablinės ataugos; 6 — ketera; 7 — girnelė; 8 — čiurnikaulis; mišinys erekcijai — pirštas; 10 ir 11 — kodėl gėrimo metu nėra erekcijos 12 — šlaunikaulis; 13 — pubi; 14 — ischium; 15 — illium; 16 — uodegos slanksteliai; 17 — kaulinė plokštelė; 18 — jungtinis kryžmuo; 19 — mentė; 20 — juosmens slanksteliai; 21 — žastikaulis; 22 — alkūnkaulis; 23 — stipinkaulis; 24 — riešas; 25 — delnas; 26 — pirštai; 27 — pirmasis pirštas.

Paukščių skeletas pritaikytas skraidymui, todėl daugelis kaulų pripildyti oro, o kaulų čiulpai išnykę.

Kaulai sudaro proc. Stuburas ties liemeniu nelankstus, tačiau labai lankstus kaklaskurį sudaro slanksteliai. Krūtinės slanksteliai tarpusavyje susinėrę nejudamai. Kaklo šonkaulių likučiai, išskyrus keletą paskutiniųjų, prieaugę prie slankstelių. Krūtinės šonkauliai su išsivysčiusiomis kablinėmis ataugomis, apatinėje dalyje prisitvirtinę prie plataus krūtinkauliokurio apačioje yra stambi ketera.

Tokia šonkaulių sandara susijusi su kvėpavimu — tarpšonkauliniai raumenys keičia paukščio krūtinės ląstos apimtį. Silpnesni poraktikauliniai raumenys sparnus pakelia. Tokios keteros neturi neskraidantys paukščiai strutiskiviai. Taip pat gerai išvystyti kaklo ir krūtinės raumenys. Juosmens slanksteliai yra susilieję ir priaugę prie pirmų kryžmens slankstelių. Prie jų taip pat priaugę ir keli pirmieji uodeginiai slanksteliai. Šie suaugę slanksteliai sudaro susiformuoja jungtinį kryžmenį, prie kurio šonų priaugę klubakauliai.

GYDYTOJOS KONSULTACIJA

Uodegą sudaro laisvi slanksteliai. Jos gale yra į viršų nukreipta kaulinė plokštelė, kuri susidarė iš paskutinių suaugusių slankstelių.

Prie jos prisitvirtina vairuojamosios plunksnos. Kaukolės kaulai vientisi, be siūlių, su didelėmis akiduobėmis ir plona tarpakiduobine pertvara, išsipūtusia smegenine dėže. Didžioji pakaušio anga, neporinis krumplys ir ausinės kapsulės pasistūmė į apačią dėl padidėjusių paukščių smegenų. Priekinė kaukolės dalis virto bedančiu spanu.

Įvardink organą kuriuo spermatozoidai patenka į moters makštį

Antspanis su kaukole jungiasi plonomis priešžandinių kaulų išaugomis ir plonais nosikauliais. Paukščiai turi antrinį kietąjį gomurį, susiformavusį suaugus priešžandinių kaulų, viršutinių žandikaulių gomurinių raukšlių vidiniams kraštams. Klausos kaulelis tėra vienas, kaip ir roplių.

Poliežuvinis skeletas labai supaprastėjęs, sudarytas iš pailgo kūno ir dviejų ilgų ragučių. Pečių juostą sudaro raktikauliaivarnakauliai ir mentės. Visi šie kaulai svarbūs kaip tvirta atrama sparnams.

Sparno skeletas sudarytas pagal penkiapirštės galūnės planą. Tik išlikę trys pirštai, o kiti kaip ir laisvi riešo kaulai yra suaugę. Abu raktikauliai suaugę į šakutę. Karakoidai remiasi į krūtinkaulįmentės ilgos ir siauros. Paukščių dubuo sudarytas iš plačių klubakauliųpriaugusių prie slankstelių, kurie sudaro sudėtingą kryžkaulį.

Ilgi gaktikauliai pakrypę atgal ir yra lygiagretūs sėdynkauliams.

Įsižiūrėkim: Dubingiai (VIII). Sodai, parvedę namo

Tai prisitaikymas prie vaikščiojimo dviem kojomis. Dubuo atviras, nes gaktikauliai su sėdynkauliais nesusijungia.

Tai susiję su kiaušinių dėjimu, kad lengviau galėtų jį praleisti su stambiu kietu kevalu. Paukščių koja — tipiška užpakalinė penkiapirštė galūnė, tačiau labai pakitusi. Šlaunis trumpa ir pakrypusi įstrižai į priekį, todėl kelio sąnarį dengia pluksnos. Blauzda gerokai ilgesnė. Šeivikaulis sunykęs ir priaugęs išilgai blauzdikaulio. Suaugę čiurnakauliai sudaro pastaibį. Pėda lankstosi blauzdos atžvilgiu kaip ropliųbet kitoje vietoje nei pas žinduolius — per čiurnos vidurį.

• Kai vyras yra seksualiai susijaudinęs ir sukėlė, kraujo srautas į varpą gerokai viršija kraujo grįžti srautas iš varpos.
• GYDYTOJOS KONSULTACIJA
• Erekcija kaip ji atrodo
• Erekcija ir prostata

Kojos dažniausiai keturpirštės, pirmasis pirštas atlenktas atgal. Nervų sistema ir jutimo organai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Paukščio akies sandara Paukščių gerai išsivysčiusios priekinės ir vidurinės smegenys bei smegenėlės.