Dar kantresni yra stepiniai šalavijai, atėjūnai iš stepių. O pats daiktavardis — bene trumpiausias lietuvių kalboje. Kartusis kietis pelynas, metelė yra laukinė vaistažolė, bet dabar ją jau reikia auginti daržo lysvėje arba gėlių darželyje, nes laukinių pelynų tradicinėse buveinėse prie keliukų, palaukėse, skurdžiose ganyklose kasmet matome vis mažiau. Būdvardis gražu trijose strofose laipsniuojamas iki superliatyvo: gražu, gražiau, gražiausia. Kur vanduo, ten gyvybė. Tas šulinys, tiesa, jau seniai iškastas, bet užverstas vištų mėšlu, kiaulių loviais ir visokiu menkesniu šlamštu, ir tie miestiečiai vyrai iš tokios peklos turi padaryti rojų.

Siųsti draugui

Lotyniškas pavadinimas: Hirundo rustica Perinti, traukianti rūšis. Nuo kitų kregždžių skiriasi ilga, gilia uodegos iškirpte, vienspalve kūno viršutine dalimi. Patino nugarinė pusė, sparnai, uodega ir juostelė pagurklyje juodai melsvos, kakta ir gerklė rudos spalvos. Vairuojamosios plunksnos su didelėmis baltomis dėmėmis. Uodegos iškirptė labai gili. Kojos pilkai rudos.

Pasiskaitymai laisvalaikiu

Rainelė ruda. Patelės apatinė kūno dalis ne tokių ryškių spalvų, kraštinės uodegos plunksnos trumpesnės negu patino.

Jauniklių viršutinė kūno dalis silpno metalo blizgesio. Kakta ir gerklė šviesiai rausva, uodegos iškirptė negili. Išsiritusių galva ir nugara apaugę pilkais ilgais ir retais pūkais. Lietuvoje gyvena nominalinis Šelmeninės kregždės porūšis Hirundo rustica rustica. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Arealas šiaurėje siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros vidurupį, Obės žemupį, Jenisejaus vidurupį, Ochotskio jūros pakrantę, Kamčiatką, pietuose tęsiasi iki pietinės Kinijos, Birmos, pietinių Himalajų priekalnių, Irano, Persų įlankos pakraščių, šiaurinės Arabijos, Viduržemio jūros pakraščių.

Vincas Kudirka

Gyvena šiaurės Amerikoje, Varpos kregždė Afrikoje, Šiaurės Afrikoje, kai kuriose salose. Žiemoja Afrikoje, pietinėje Azijoje. Lietuvoje labai paplitusi, tačiau ne visur gausi.

Didesniuose miestuose reta. Lygumose šių kregždžių daugiau negu miškinguose rajonuose.

Laiškai iš kaimo. Ir „bobulės ašaros“, ir baltažiedė radasta, ir stepinis šalavijas

Šių kregždžių mažėja. Tikrasis tolimas migrantas. Keliauja dieną.

Pavasarį pajūriu gausiai skrenda gegužės antrą trečią, rudenį—rugsėjo antrą trečią dekadą. Labai judri.

Nuorodos kopijavimas

Polėkis vikrus. Gali ištisas valandas skraidyti staigiais posūkiais, sukti ratus, pakilti aukštai arba lekioti pažemiu. Tiksliai įskrenda pro siaurus plyšius, atidarytas duris, išmuštus langus. Ant žemės tupia retai, nes trumpomis kojomis sunku vaikščioti. Mėgsta tupėti ant įvairių atsikišusių daiktų.

Laiškai iš kaimo. Visos šios rūšys gali augti be saulės, svarbu, kad būtų humusingas aliuvinis dirvožemis ir upelio salpos drėgmė. Algimanto ir Mindaugo Černiauskų nuotrauka m. Birželio 4-oji Liškiavio ežere, netoli Aklalio iškyšulio, plūkauja vienišas ausuotasis kragas. Vėjo sukeltos bangelės pamažu artina paukštį prie pusiasalio nendrynų, bet jam, regis, nesvarbu, kur neša vėjas, kedena sau ilgu snapu nugaros plunksnas, kartais paneria galvą į vandenį ir taškosi.

Aktyvi dieną. Žmogaus nevengia.

Vienoje vienkiemio sodyboje vidutiniškai 4 lizdai, o naujose sodybose tik 0,46 lizdo. Lizdą tvirtina prie sparų, balkių, virš elektros lempų. Lizdas paprastai atviras, lipdomas iš drėgnos žemės.

Varpos kregždė kyšo iš įvairių lizdo vietų ir atrodo netvarkingai.

Ją lipdo 4- 9 dienas. Vėliau susiporavusios kregždės lizdą lipdo vėlai, kartais net rugpjūčio mėn.

Lizdas 20 cm pločio irkartais 10 cm gylio. Sienelių storis cm, pamatinėje dalyje - iki 5 cm.

Deda dažniausiai 4 - 5 baltus su rusvais, varpos kregždė taškeliais kiaušinius. Peri tik patelė, dienų.

Parašyti atsiliepimą

Lizdą ji dažnai palieka, nes turi susirasti maisto. Išsiritusius jauniklius maitina abu poros nariai. Per valandą jie maisto atneša 20 kartų. Juos dar kurį laiką maitina seniai.

• Nuoroda nukopijuota aA Sparčiai šalyje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, Mažeikių savivaldybė nusprendė uždrausti renginius uždarose patalpose.
• Vaikas parodė savo penį

Išveda dvi vadas. Suaugę paukščiai išskrenda į žiemojimo vietas, o nespėję sustiprėti ir išskristi jaunikliai žūva. Kregždės, ypač jų lizdai, apnikti įvairių parazitų, pūkagraužių, blakių, utėlmusių, kraujamusių, blusų, erkių, kandžių, odagraužių ir kt.

Minta skraidančiais vabzdžiais, todėl lietingu oru sunku rasti maisto. Tada aplanko pastoges, stogų kraigus, pakimba prie pat stačių trobesių sienų, skraido pievose, apieško kiekvieną žiedą ar varpą, kad nučiuptų vorą, musę ar kitokį vabzdį.

Nesuvirškintas maisto dalis atryja.

Naršymo meniu

Paukščiai naudingi, tačiau nykstant vienkiemiams, jų vis mažėja. Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos. Daugiau informacijos ieškokite čia.