Tuomet rekomenduojam išbandyti preparatus, kurie specialia adata įleidžiami į varpą ar instaliuojami į šlaplę. Klausiu — kam.
Varpų fuzariozė - varpinių javų liga Dr. Ji pažeidžia visus varpinius javus — kviečius, miežius, rugius, kvietrugius, avižas. Nuo šios ligos galimi ne tik derliaus nuostoliai, bet suprastėja ir grūdų kokybė: sumažėja saiko masė ir stikliškumas, pakinta amino rūgščių sudėtis. Fusarium pažeistuose grūduose gali kauptis žmonėms ir gyvuliams toksiški metabolitai — toksinai: deoksinivalenolis DONzearalenonas, T—2 toksinas, nivalenolis ar kiti. Net maži jų kiekiai yra labai nuodingi žmonėms ir gyvuliams.
Erekcijos sutrikimai disfunkcija - priežastys, gydymas Homosanus Kaip galite sumažinti erekciją, Kaip išmokti kontroliuoti savo erekciją?
Naudojant įvairiais Fusarium toksinais užkrėstus grūdus, ne tik pablogėja iš jų gaminamų produktų varpos po 50 metų, bet ir sukeliami įvairūs negalavimai žmonėms ir gyvuliams. Šiuo metu toksinų kiekis grūduose ar iš jų pagamintuose produktuose yra apibrėžtas Europos Komisijos reglamente EB Nr. Superkamuose grūduose mikotoksinų kiekis neturi viršyti šiame reglamente numatytų normų. Ligos požymiai pasėliuose Siekiant išauginti neužterštą mikotoksinais produkciją, reikia žinoti, kokios priežastys skatina jų kaupimąsi grūduose ir kaip jas pašalinti.
Varpų fuzariozę sukelia keletas Fusarium rūšių, tačiau pagrindinės toksinus produkuojančios rūšys yra Fusarium graminearum, F. Pagal pasėlyje matomus požymius neįmanoma nustatyti, kurios rūšies Fusarium grybai sukėlė varpų fuzariozę. Kviečių pasėliuose ligos pažeistos varpos pasimato pieninės brandos metu arba vaškinės brandos pradžioje.
Pažeista varpa ar jos dalis būna pabalusi. Visiškai išbalusios ar balkšvai žalios varpos ypač gerai matyti žaliame pasėlyje. Vasarinių miežių ar avižų pasėliuose išbalusių varpų ar šluotelių dėl varpų fuzariozės pažeidimo paprastai nematyti.
Ar moteriai yra menopauzė, ar dar ne
Miežių varpoje ar avižų šluotelėje fuzariozė pažeidžia pavienes varputes, kurios dėl pažeidimo paruduoja ar pavandenija. Laikotarpis, kada kviečių pasėlyje labai gerai matomos dėl varpų fuzariozės išbalusios varpos, labai trumpas. Pradėjus bręsti javams ir pakitus pasėlių spalvai, fuzariozės pažeistas varpas galima atskirti pagal rausvai oranžinę spalvą.
Tiesiogiai – iš Vyriausybės: ministrų komentarai apie pandemijos valdymą pakeisiančius sprendimus
Ir kviečių, ir miežių varputėse bei ant bręstančių varpų varpažvynių, ypač užsitęsus drėgniems orams, susidaro rausva Fusarium grybų sporų masė. Panašius požymius galima matyti ir ant avižų šluotelių. Varpų fuzariozės pažeistų varpų apačioje stiebelis dažniausiai patamsėja.
Fusarium užkrėsti kviečių grūdai gali būti susiraukšlėję, maži, rausvos, rausvai oranžinės ar tamsiai rudos spalvos.
Dienos kadras
Jei fuzarioze užsikrečiama vėliau, grūdas daugeliu atveju išlieka normalaus varpos po 50 metų, tik papilkėja ar įgyja rusvą atspalvį.
Varpų fuzariozės pažeisti vasarinių miežių grūdai dydžiu beveik nesiskiria nuo sveikų.
Pažeisti Fusarium spp. Tačiau panašūs vizualūs grūdų patamsėjimo požymiai būna ir nuo kai kurių kitų ligų. Tiksliausiai užsikrėtimas yra nustatomas laboratorijoje. Fuzariozės plitimo sąlygos Varpų fuzariozę sukeliantys Fusarium genties grybai išlieka gyvybingi ant užsikrėtusių augalų liekanų, sėklos.
Video nei priartinimo penis Optimaliausi varpos dydziai Storis, tikriausiai, 2,5 moterų viduriniai pirštai 4,5 centimetrai. Taigi, lietuvėms moterims didžiausią malonumą teikia vos už vidutines ilgesnės varpos. Geriausias sprendimas šiuo atveju bus kreipiamas į patyrusį chirurgą, kuris galės pailginti nario už griovelio zonos sąskaita. Jei jūsų draugas yra 20 metai, ne centimetraitai nėra verta tikimės, kad jo varpa vis dar augs. Sunku atsakyti į paskutinį klausimą, nes apipjaustyti nematė gyvų, todėl - neapipjaustyta.
Grybo sporas lietaus purslai ir vėjas perneša ant varpų. Jos nusileidžia ant atvirų žiedynų ir įauga į grūdą, varpažvynius ir kitas varpos dalis. Miežiai, kurie dažniausiai peržydi dar neišplaukėję, užsikrečia varpai išlindus iš lapamakštės.
- Kas sukėlė blogą erekciją
- Kaip atkurti erekciją
- Varpa nukrypsta į kairę
Jautriausi varpų fuzariozės užkratui javai būna žydėjimo metu, tačiau, esant palankioms sąlygoms, užsikrečiama ir vėlesniais vystymosi tarpsniais. Varpų fuzarioze augalai labiausiai užsikrečia, kai vyrauja drėgni ir šilti orai.
Vyrų varpos po 50 metų
Sporoms sudygti reikia ne trumpesnio kaip 12 valandų trukmės drėgno periodo. Užsikrėsti palanki temperatūra nuo 16 iki 30° C šilumos. Jei žydėjimo metu 48—72 valandas pasėliuose laikosi drėgmė, o oro temperatūra tuo metu yra apie 22—27° C, galima prognozuoti varpų fuzariozės protrūkį.
Vėsesniu oru liga išplinta, jei ilgai laikosi didelė santykinė oro drėgmė. Kai kuriems varpų fuzariozės sukėlėjams palanku, kai oro temperatūra yra žemesnė. Grybu Fusarium nivale užsikrėsti optimali temperatūra mažesnė negu 18° C. Šis grybas neišskiria toksinų, bet yra labai žalingas sėklos patogenas, sukeliantis pavasarinį pelėsį. Didžiausią žalą varpų fuzariozė ligos epidemijos metais gali padaryti šiai ligai jautrių veislių pasėliuose.
Šiuo metu selekcininkai, išvesdami naujas veisles, daug dėmesio skiria javų atsparumui nuo erekcijos metu varpos nepakyla ir fuzariozės.
Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija
Kol kas visiškai šiai ligai atsparių veislių nėra, tačiau kiekvienais metais selekcininkai pateikia javų augintojams vis daugiau atsparesnių varpų fuzariozei veislių. Lietuvoje kol kas nepakanka informacijos apie auginamų veislių jautrumą ar tolerantiškumą šiai ligai. Užsikrėsti varpų fuzarioze rizika labai padidėja, atsėliuojant javus ir ypač sėjant juos į ražienas.
Kukurūzai taip pat yra netinkamas priešsėlis javams, nes su kukurūzų likučiais dirvoje varpų fuzariozės sukėlėjai gali išlikti gyvybingi net kelerius metus, ypač jei kukurūzų likučiai nesusmulkinami ir neužariami.
Ne tik kukurūzų, bet ir javų likučių susmulkinimas ir užarimas sumažina užkrato kiekį pasėlyje. Jei javų augintojas yra numatęs sėti į ražienas, būtina labai gerai susmulkinti ir paskleisti šiaudus dirvos paviršiuje, kad jie kuo greičiau suirtų.
Cheminės apsaugos priemonės Labai dažnai agrotechnines klaidas tikimasi išspręsti cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis — sėjant beicuotą sėklą ar purškiant pasėlius fungicidais. Beicai mažina tik pirminio užkrato kiekį, kuris plinta su sėkla. Ar panaudojus beicus javus mažiau pažeidžia varpų fuzariozė, kol kas vieningos nuomonės nėra. Užsikrėtimo intensyvumas labiau priklauso nuo to, kiek užkrato yra tame pačiame ar kaimyniniuose laukuose.
Prenumeruok
Nereikia pamiršti, kad pagrindinis užkrato šaltinis yra augalų liekanos dirvos paviršiuje. Fungicidų naudojimas javų pasėliuose nuo varpų fuzariozės yra tik viena grandis visoje apsaugos nuo šios ligos sistemoje. Tuo pačiu tai pati varpos po 50 metų grandis, kuri ne visais atvejais užtikrina patikimą veiksmingumą ir atsipirkimą. Naudojant fungicidus nuo varpų fuzariozės, labai svarbu jais nupurkšti užsikrėtimo metu.
Panaudojus fungicidus tinkamu laiku, galima tikėtis, kad ligos pažeidimas gali sumažėti iki 50—80 procentų. Keliomis dienomis paankstinus ar suvėlinus purškimą, labai sumažėja naudotų fungicidų efektyvumas. Kadangi didžiausia užsikrėtimo rizika yra žydėjimo metu, naudoti fungicidus nuo varpų fuzariozės rekomenduojama būtent šiuo tarpsniu. Geriausio fungicidų efekto nuo varpų fuzariozės galima tikėtis, jei vyrauja palankios užsikrėsti šia liga sąlygos — drėgni ir šilti orai.
Purkšti fungicidais nuo varpų fuzariozės pieninės brandos pabaigoje ar net vaškinės brandos metu, išryškėjus ligos požymiams, jau per vėlu. Tokiu metu panaudoti fungicidai neefektyvūs, pinigai išleidžiami veltui. Tačiau net nupurškus laiku ir sumažėjus ligos intensyvumui, ne visada Fasarium toksinų kiekis sumažėja iki leistinų normų. Šiuo metu Lietuvoje yra registruotos trys veikliosios medžiagos, kurios yra pakankamai efektyvios nuo varpų fuzariozės — tai metkonazolas juventusprotiokonazolas input ir tebukonazolas folikuras ir orius.
Siekiant geriausio efekto nuo varpų fuzariozės, šiuos fungicidus reikia naudoti žydėjimo metu. Paankstinus ar suvėlinus purškimą, parduoti varpos vyrą ir mažinant rekomenduojamas normas, jų efektas nuo varpų fuzariozės mažėja.
Net ir panaudojus daugumą profilaktinių ir tiesioginių apsaugos nuo varpų fuzariozės priemonių, liga gali pasėlyje išplisti. Kaip jau buvo minėta, varpų fuzariozę sukelia ne viena Fusarium rūšis. Šiuo metu visos apsaugos nuo varpų fuzariozės priemonės yra taikomos, siekiant sumažinti toksinus produkuojančių Fusarium grybų bei pačių toksinų kiekį grūduose.
Ne visos Fusarium rūšys, sukeliančios varpų fuzariozę ir pažeidžiančios grūdus, produkuoja toksinus. Vizualūs ligos požymiai lauke ar ant grūdų yra tik apie galimą toksinų kiekį grūduose įspėjantis indikatorius.
Realus toksinų kiekis produkcijoje yra svarbiausias rodiklis, parduodant grūdus. Visi rizikos veiksniai, turintys įtakos varpų fuzariozei plisti, surikiuoja į eilę apsaugos priemones.